- mūrlotas
- ×mū́rlotas (l. murłat, vok. dial. mūrenlatte) sm. (1) [K], Jnšk, (3a) Žal, mùrlotas (1) Nm, mur̃lotas (1) Kč sienojų vainikas ant mūrinio pastato sienų gegnėms sudėti, gegninis: Mū́rlotam bus geri ir seni medžiai, po stogu nepus Sn. Mùrlotam paimk storesnius medžius – ploni per keletą metų ir sušus Šmn. Jau uždėjom mùrlotą, tai kaip ir baigtas namas Kp. Parsivežiau mūrninką mū́rlotams dėti Grž. Jau šiandie baigsim dėt balkius, o ryt jau kelsim mūrlotus Pns. Murlotai jau supuvę, reikia naujų Slm. Važiuodamas į kluoną su pilnu vežimu, pasilenk, kad mùrlotas tavęs nesutrytų Pjv.
Dictionary of the Lithuanian Language.